Question

GJK,gimiau santuokoje,kur mama ištekėjo už žmogaus,sirgusio proto liga( vienu iš sindromų),ir visąlaik gyvenusio slaugos namuose, taigi, tėvas niekad manęs neaugino, mes niekad jo net nelankėm.Man augino Unitų kunigas,pas kurį mama dirbo,ir dar esant gyvam tėvui - už jo,panaikinus pirmą santuoką ištekėjo( veiksmas-Ukrainoje).Tai šį žmogų laikiau ir tebelaikau tėvu( eina kalbos,kad tai ir yra tikrasis tėvas, nes aš- jo kopija, o mama buvo to pat kunigo ištekinta už neįgalaus asmens,nes laukėsi,kad nebūt viešo skandalo ar kaip ten).Tėvai šito nei patvirtino,nei paneigė.Prieš porą mėn,būdamas Lietuvoje, sužinojau,kad Ukrainoje mirė tas,kur buvo oficialiai  laikomas mano tėvu.Parvykęs į laidotuves,deja, nieko tam neįgaliam žmogui, gulinčiam karste- nejaučiau - svetimų svetimiausias žmogus ir tiek.Mamos ir tėvo laidotuvėse nebuvo, nes jie niekad su juo ir nebendravo.Iškilo klausimas- ar didelė nuodėmė ,nes Įsakymas liepia gerbt tėvą ir motiną, o aš tėvo kaip ir negerbiau, jei tai yra fizinis mano tėvas.Kad man neleido su juo bendraut- suprantu- tai mamos pasirinkimas, aš buvau nepilnametis,gal  jei būčiau laikęs kontaktus- būt viskas kitaip buvę.Esu pasimetęs...Jurij.

Comments

Tik mamos nekaltinkit. Maldos ir Šv. Mišios už mirusį tikrai yra gėris.

---

Taip, šioje situacijoje išmintingiausia būtų nieko nekaltinti, visiems atleisti ir būti gailestingam... O jei nieko nejaučiate – nejaučiate, ką čia jau besusigalvosi, ką besusikursi „atgaline data“... Gi ne sąmoningai, ne laisva valia  pasirinkote nieko nejausti, tokios buvo gyvenimo aplinkybės ...

---

Jūs gerbiat savo tėvą.

Answer 1

Jokios nuodėmės nepadarėte.