Laba diena. Žinau, kad mūsų žemiškasis kelias - tarsi mažoji skaistykla, per kurią turime nusikratyti visų savo ydų, kad galėtume keliati į dangų per ankštus vartus. Esu asmenybės sutrikimą turintis žmogus, man kartais labai sunku gyventi kaip normaliam - išlaikyti darbą, palaikyti santykius, eiti tobulėjimo link. Atrodo, kad sukuosi ratu - depresinė būsena kaitaliojasi su linksmos manijos, ir per tokį gyvenimą niekada nematau realybės ir negaliu kaip asmenybė augti, priimti reikšmingų sprendimų. Noriu, kad atsakytumėte, kaip psichikos ligoniai bus teisiami po mirties - ar bus atsižvelgiama į jų sunkią būklę, o gal į visus Žemės gyventojus bus žiūrima švelniau turint omenyje, kiek jiems teko iškentėti ne dėl jų labo? Ar skaistykloje turėsiu įveikti tai, ko neįveikiu dabar - savo psichikos ligą?