Question

Esu tikinti. Tačiau tiek tik ir tesugebu tikėti Dievu. Nemoku Juo pasitikėti, atiduoti Jam savo gyvenimą, vykdyti Jo valią. Aš nežinau ką man daryti. Tiesiog esu gana dar jaunas žmogus. Man visas gyvenimas prieš akis, tačiau patyriau begale sunkumų, kurie tęsiasi ir dabar. Bet tai ne skaudžiausia. Skaudžiausia, kad neturiu nei vieno žmogaus su kuriuo galėčiau pasikalbėti, ar nuoširdžiai pasitikėti. Tiesiog nematau savo gyvenimo prasmės. Daug kartų meldžiaus Dievui, bet atrodo Jis manęs negirdi. Meldžiau Jo, kad padėtų man. Kad daugiau nebejausčiau to slegiančio liūdesio. Vis kartoju ir kartoju Jam, kad nebežinau ką man daryti. Gal jūs patarsit ar paguosit?

Comments

Čia Jūsų kryželis...
Žmogum jokiu neverta nuoširdžiai pasitikėti, kažkur Biblijoj apie tai parašyta. Belieka tiesiog bendravimas, geriausia bendrauti dalykiškai darbe. Gyvenimo prasmė - tikėjimo malonė. Aplink daug sielos vargšų, kurie tos malonės neturi, nors iš mūsų tyčiojasi ir juokiasi. Nors tikėjimo malonė neapsaugo nuo liūdesio, bet kažkur Biblijoj parašyta: palaiminti liūdintieji... Jeigu kažko prašai ir negauni - tiesus kelias į nusivylimą. Pagrindinė prašymo formulė: tebūna kaip TU nori, bet ne aš...O kai nežinai ką daryti tada: į Tavo rankas atiduodu savo dvasią....

---

Mūsų laimė ne čia, todėl net nereikia stebėtis, kad jaučiame diskomfortą (nesijaučiame laimingi). Nereikia norėti būti laimingais čia, kvaršinti sau galvą... Jei jau būtume iš tikro laimingi čia, kas besiilgėtų Tėvo namų... Esti tokių, kurie sakosi esą neva laimingi čia. Bet jei pamėsinėtume (panagrinėtume) jų gyvenimus... Kokia ta jų laimė? Ko ji verta? Kur ji veda? Dievopi ar velniopi? (Lengva susigaudyti, paskaičius Bibliją). Yra pasakyta: „Ir veršis gali būti laimingas, šokinėdamas apie mėšlo krūvą“... Bet žmogus ne galvijas, ir jam laimė – ne mėšlo (kad ir perkeltine prasme) krūva, apie kurią galima pašokinėti. Bet sutikime, esti ir tokių, ir nemažai... kuriems gana mėšlo (kad ir perkeltine prasme) krūvos...

---------------

(C) Vytautas Mačernis

1.
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.
Netikėkite mano skausmu,
Aš laimingas esu
Tarp nakties valandų
Svaigulingos kančios ugnyje...
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.

2.
Būk, gyvenime, man neteisingas,
Būk versmė patyrimų karčių
Ir sunkių pralaimėjimų ringas,
Iš kurio grįžčiau pilnas žaizdų,-

Bet būk didelis ir vienkartinis,
Pažymėtas didžiųjų kančių, -
Skausmo platumos – mano tėvynė:
Jas išplėsk begalybėn, meldžiu!

Sūkury nuolatinės kovos
Niekada palankiai nešypsoki
Ir nuo laimės laikyki atokiai.

Man neduoki draugų, mylimos -
Švelnumu jie mane pražudys -
Mirsiu aš, mirs kovos troškulys...

---

Argi žmogus gimsta,ateina į šį pasaulį ne per kentėjimą?Kaip gali žmogus nekentėti gimti kitam naujam pasauliui?Dėkokit,kad esat atvesta prie teisingo kryžkelių kelio.Neturit ne vieno žmogaus su kuriu galėtumėt pakalbėt?Argi su tuo,kuriuo kalbat mintimis ir širdim, ne svarbesnis?.Daug kartų meldėtės?Su tuo,kuris Jus sukūrė?

Answer 1

Ne tik melskit, bet ir ieškokit. Galite prašyti kunigų arba sesių vienuolių, ar nesutiktų tapti jūsų dvasios tėvu ir motina. Jūsų skausmas tikrai suprantamas, jei neturite su kuo apie tai pasikalbėti. Bet klystate, teigdama, jog atrodytų, jog Dievas Jūsų maldų negirdi. Girdi. Mato jūsų skausmą. Netgi leidžia jam nutikti. Kodėl, neatsakysiu jums, nes nežinau jūsų skausmingų situacijų priežasčių. Kol esate jaunas žmogus, tos skausmingos patirtys tampa sunkiai priimamos. Bet visas mūsų gyvenimas yra Dievo ieškojimo kelias. Atraskite ne vien tik tai, kad skauda. Supraskite, kad Jėzus anuomet kentėjęs, kenčia kartu su Jumis. Ir vis tik tai, jis yra Vilties viešpats, mūsų tamsių naktų Viešpats. Tikiu kad ne viskas Jūsų gyvenime tuščia ir juoda. Apie tai taip pat pagalvokite, atpažinkite ir pasidžiaukite.