•Kanonų teisės kodeksas
Kan. 867:
§ 1. Tėvai įpareigojami pasirūpinti, kad vaikai būtų krikštijami pirmomis savaitėmis, kiek galima greičiau kūdikiui gimus, todėl dar prieš jo gimimą turėtų nuvykti pas kleboną, prašydami krikšto vaikui ir tinkamai jam pasirengti.
§ 2. Jei kūdikis yra mirties pavojuje, jis turi būti krikštijamas neatidėliojant.
Kan. 868:
§ 1. Norint leistinai pakrikštyti kūdikį, reikalaujama:
1) kad tėvai ar bent vienas jų arba teisėti globėjai tam pritartų;
2) kad būtų pakankamai tikėtina, jog kūdikis būs auklėjamas katalikų tikėjime. Jei tokios vilties visiškai nėra, krikštas, pagal dalinės teisės nuostatus, atidedamas, apie priežastį informuojant tėvus.
§ 2. Katalikų ir netgi nekatalikų tėvų kūdikis, atsidūręs mirties pavojuje, leistinai krikštijamas ir prieš tėvų valią.
---------------------
Blogai, kad tėvelis neatlieka net savo pagrindinių prigimtinių žmogaus pareigų:
1) nei nuvyko pas kleboną susitarti ir aptarti Krikšto,
2) netgi nepritarė Krikštui — vaiko laimei ir gerovei (!!!!) (netgi nepatenkintas, kad žmona už jį pasirūpino vaiku),
3) gal dar netgi nepasiruošęs ir neplanuoja tinkamai auklėti – katalikišiai,
Kaip šitaip galima?