Lengviausia aiškinti kitam ką jis blogai daro, badyti pirštais į jo klaidas, reguliuoti kitiems gyvenimą skelbiant, kad reikia eiti į bažnyčią...
Liudyti tikėjimą savo asmeniniu gyvenimu - pati sunkiausia užduotis.
Jie yra pagonys, o pagonys labai žiūri ką skelbia ir kaip elgiasi krikščionys. Ir mūsų darbai beveik visada nesutampa su tuo ką mes skelbiam, todėl mus pagonys niekina mintyse ir jiems sukyla pyktis, kuomet krikščionis bando ką pasakyti.
Tiesiog tvirtai laikytis tikėjime, rodyti darbštumo pavyzdį, šalintis nuo pagoniškų kalbų ir piktžodžiavimu. Mažiau tiems pagonims aiškinti žodžiais - nes jie pakankamai apie tikėjimą yra išgirdę. Tik asmeniniu pavyzdžiu ir tvirtomis nuostatomis skelbti tikėjimą ir sąžinė bus rami. Įsivaizduokite pavyzdį - susirinko giminė, už stalo vyksta pokalbiai, kalba pakrypsta apie tikėjimą ir kas nos pradeda keikti bažnyčią ir kunigus kad štai jie tokie ir anokie ir visi pritaria ir jam antrina, o tada Jūs atsistojate ir pasakote : šitų nesamonių jūsų aš neklausysiu ir išeinate... Pasekmės gali būti ilgalaikės nuo apkalbų iki į snukį, gal čia tiesus bus kelias į kankinystę, bet sąžinė tikrai bus švari..