Ačiū Valdai už klausimą. Kartais tas elgesys nevienodas ir dėl bažnyčių architektūrinio išplanavimo ir dėl žmonių fizinės būklės, na ir aišku, dėl religinio sąmoningumo.
Paprastai bažnyčios prieangyje mus pasitinka mūsų išganymo ženklas kryžius, prie kurio yra indas su švęstu vandeniu. Yra įvairios tradicijos kaip elgtis prie jo. Vieni prieina pabučiuoja kryžių, kiti pamirko savo pirštus į švęstą vandenį, persižegnoja ir kryžių pabučiuoja. Tenka pastebėti, kad taip kryžiū pagerbia vyresniosios kartos žmonės.
Atėjus į bažnyčią, jei leidžia fizinė būklė ir yra vietos, dera atsiklaupti ant dviejų kelių persižegnoti. Prieš ką ir kodėl suklumpama? Prieš Jėzų, pasilikusį duonos pavidalu Švenčiausiame Sakramente. Jo likučiai (mažosios ostijos) laikomi vietoje, kuri vadinasi tabernakulis iš graikų kalbos išvertus - namelis. Kur yra tabernakulis paprastai parodo taip vadinama "Amžinoji lempelė". Ji būna gali būti paprasta elektrinė lemputė ar aliejinė lempa, bet patalpinta raudoname gaubte. Tabernakulis paprstai laikomas bažnyčių centirnėje dalyje, bet yra bažnyčių, kurios turi specialią Švenčiausiojo Sakramento koplyčią esančią bžnyčios kurioje nors šoninėje pusėje.
Suklupdami mes išreiškiame pagarbą Jėzui Švenčiausiame Sakramente. Negalėdami priklaupti galime palenkę galvą po persižegnojimo pasimelsti maldą: "Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties tikrąjį Kūną ir Kraują x 3 kartus. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados ir per amžius. Amen,"ir jei yra vietos atsisėsi, atsisėdame į suolą.
Po šv. Mišių dera neskubėti išeiti dar šiek tiek pabūti padėkoti, pasimelsti. Jei gale bažnyčios dėl išeinančių tikinčiųjų vietos nėra, jei leidžia fizinė būklė atsiklaupiama tieisog suole ir vėl pasimeldžiama malda "Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą..." persižegnojama ir einama iš bažnyčios. Galima ir vėl stabtelti prie kryžiaus prieangyje, jį pabučiuoti, įmerkti pirštus į švęstą vandenį persižegnoti ir keliauti namo.
