Question

Ačiū už atsakymą dėl sielos mirtingumo. Perskaičius atsakyme nurodytąjį straipsnį (beje jame labai įtikinamai išdėstytas sielos nemirtingumas ir kartu mirtingumas), kilo klausimas dėl žmogaus dvasios. Ar žmogus turi ne tik sielą, bet ir dvasią? Jei turi ir dvasią, tai ne Šventoji Dvasia, tai kas yra ji - žmogaus dvasia? Jei straipsnyje nurodytąja prasme siela  kaip ir kūnas  yra mirtinga, ar ir dvasia yra mirtinga? Jei dvasia nemirtinga -  kuo iš esmės skiriasi siela ir dvasia.
Dar kartą atsiprašau, kad gaišinu Jus.

Comments

Jeigu pasakyta: "mano siela šlovina Vieš-atį", arba: "mano siela mirtinai nuliūdus". Tai reiškia aš esu žmogus, ir aš turiu mano sielą. Ji yra mano nemirtingasis aš. Ji mano ginklas prieš visokias reinkarnacijas. Apie dvasią pakankamai parašyta Raštuose. Visi žmonės gyvena dvasioje, kurią palaiko Vieš-ats. Dvasia palaiko gyvybę. Dvasios būna įvairios ir geros, supratingos , ir netyros ir t.t.. Aš galiu per vieną dieną būti pagautas pranašavimo, patarimo, liūdesio, pykčio, darbštumo dvasios. Didžiausia dovana - Šventoji Dvasia. Žmogui mirštant, siela palieka kūną, nes Dvasia iš D-evo  žmogaus gyvybės jo kūne nebepalaiko. Tikiu, kad Vieš-ačiui leidus, numatytuoju metu, mano siela grįš į mano mirusį kūną ir jis bus prikeltas naujajam gyvenimui, ir vėl aš būsiu gyvame ir jau nebegendančiame mano kūne Amen.
Žodis "aš" nurodo asmenį, kuris yra vienintelis toks, kito tokio nėra. Asmens tapatumą garantuoja jo siela, ji yra nemirtinga, nes žmogus sukurtas nemirtingas. Kūnas, žmogui duotas, suteikiant jam laisvą valią veikti. Dvasia - gyvybės kvapas, tai veiksmas arba būsena, taip pat tai ko negalima iki galo suvokti ir aprašyti žodžiais.

Answer 1

Tai kas pasakyta apie žmogaus sielą pasakytina ir apie dvasią. Žmogaus dvasia yra nemirtinga.

Katalikų Bažnyčios Katekizmo komentaras į Jūsų klausimą:

II. „Kūnu ir siela vienas asmuo“

362  Žmogaus asmuo, sukurtas pagal Dievo paveikslą, yra drauge ir kūninė, ir dvasinė būtybė. Biblinis pasakojimas tą tikrovę išreiškia simboline kalba, tvirtindamas, kad „Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe“ (Pr 2, 7). Dievo sumanytas buvo visas žmogus.

363  Šventajame Rašte žodis siela ne kartą reiškia žmogaus gyvybę²²⁶ arba visą žmogaus asmenį²²⁷. Tačiau juo pavadinama ir tai, kas žmoguje yra intymiausia²²⁸ ir vertingiausia²²⁹, kuo jis labiausiai panašus į Dievą: „siela“ – tai žmogaus dvasinis pradmuo.

364  Žmogaus kūnui irgi tenka „Dievo paveikslo“ orumo: jis yra žmogaus kūnas būtent dėl to, kad jį gaivina dvasinė siela, o visas žmogaus asmuo yra skirtas Kristaus Kūne tapti Šventosios Dvasios šventove:²³⁰

Kūnu ir siela būdamas vienas asmuo, žmogus savo kūniškąja būtimi vienija medžiaginio pasaulio elementus, kurie per jį tampa išaukštinti ir laisvai šlovina Kūrėją. Todėl žmogui nevalia niekinti kūno gyvenimo; atvirkščiai, savo kūną reikia laikyti geru ir gerbti, nes jis buvo Dievo sukurtas ir bus prikeltas paskutiniąją dieną.²³¹

365  Sielos ir kūno vienybė yra tokia glaudi, kad sielą galima laikyti kūno „forma“;²³² vadinasi, iš medžiagos sudarytas, dvasinės sielos veikiamas, kūnas tampa žmogišku ir gyvu kūnu; dvasia ir medžiaga žmoguje nėra dvi sujungtos prigimtys, bet, būdamos suvienytos, sudaro vieną prigimtį.

366  Bažnyčia moko, kad kiekvieną dvasinę sielą tiesiogiai kuria pats Dievas²³³ – ji nėra tėvų „padarinys“; Bažnyčia taip pat nurodo, kad siela yra nemirtinga;²³⁴ ji nepražūva mirštant atskirta nuo kūno, bet vėl susijungs su juo galutinio prisikėlimo metu.

367  Kartais siela ir dvasia laikomos skirtingais dalykais. Šv. Paulius meldžia, kad „dvasią, sielą ir kūną“ Dievas išlaikytų nepeiktinus „mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui“ (1 Tes 5, 23). Bažnyčia moko, kad tas skirtumas nereiškia sielos dvilypumo.²³⁵ „Dvasia“ pasakoma, kad nuo pat savo sukūrimo žmogus yra skirtas antgamtiniam tikslui²³⁶ ir kad malonė gali iškelti jo sielą ligi bendrystės su Dievu.²³⁷

368  Dvasinė Bažnyčios tradicija įsakmiai mini ir širdį bibline „būties gelmių“ (plg. Jer 31, 33) – asmens vidinio apsisprendimo už ar prieš Dievą²³⁸ prasme.