Jei kyla tokie klausimai, reiktų savęs paklausti, ar mano tikėjimas yra autentiškas, ar jis netapo prietaringas.
Tokios kalbos, kur papasakojot, apie Jūsų močiutę trukdo ne jai iškeliauti, o tai tetai ir aplink ją esantiems gyventi...
O dėl portreto - kas nuo to priklauso, ar užversi jį, ar ne? Čia jau kvepia prietarais. o jie su katalikišku tikėjimu neturi nieko bendro, nebent tiek, kad prietaringumu nusidedame Pirmajam Dievo įsakymui.
Tikėjimas išlaisvina, o prietaringumas įkalina, sukausto žmogų...