Metu iššūkį kunigams. Sakau, gal atsirastų kuris kunigas, sugebantis dalykiškai paaiškinti, kodėl katalikų bažnyčia mėgina vadintis „Apaštališka bažnyčia“?

Paklausė Tema: Bažnyčia
Ir kodėl krikščionys mano, kad jie skelbia Jėzaus Mesijaus (Nazariečio) mokymą? Nes
katalikų bažnyčia nėra apaštalinė bažnyčia, kadangi prie jos steigimo ar pamatų formavimo nėra prisidėjęs nei vienas mums žinomas Jėzaus Mesijaus (Nazariečio) apaštalas.

Daugiau apie tai: http://www.elmarkt.de/debatai/viewtopic.php?f=5&t=4
Komentavo
Garbė Jėzui Kristui
Kaip kataliku baznycia gali būti ne apaštališka, jei popiežius yra Šv. Petro įpėdinis? Apaštališkos visos bažnyčios skelbiančios Jėzaus Kristaus šlovę ir jokios schizmos negali to nuneigti.

Tai kad nera patikimu irodymu, kas turejo buti teisėtu Šv. Petro įpėdiniu, nebent kas nors gali tokius nepaneigiamus įrodymus pateikti. O kas būtų pasikeitę jei ne Linas, o Klemensas būtų buvęs antras? Tada Linas būtų trečias? Rašoma, kad iš vis iki Konklavos įsteigimo popiežiaus rinkimai buvo sudėtingi.
O koks esminis skirtumas ar Roma ar Aleksandrija? Ir ne vien Roma buvo centras, juk buvo ir Avinjono laikotarpis.
O Stačiatikiu bažnycios įkurimas iš vis tik pagal legendas priskiriamas Šventojo Andriejaus nuopelnui, bet manau niekas neabejoja, kad stačiatikiu bažnyčia taip pat yra apaštalinė. Ar gal sakysime, jeigu Šv. Kirilas nebuvo apaštalas mes galim suabejoti jo autoritetu?
Tai kodėl puolamas Paulius? Tikras žydas, jis žinojo Torą. Tai kas gi galėjo įvykti, kad toks žmogus staiga vietoj krikščionių persekiojimo ėmė veikti priešingai, gal pavargo, gal jam atsibodo? Juk jis žydas, kiekvieną rytą taria Shema Yisrael  Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS!  Tai kodėl staiga Paulius pradeda skelbti dar ir Sūnų!?! tai maža to jis ėmė skelbti ir apie Šv. Dvasią! Nejaugi jis nesuprato, kad už tokius pasisakymus viešai jam jau mažiausiai gręsia mirtis? Jis geriau už visus tai suprato, bet kitaip elgtis nebegalėjo. Jis tobulo įrankio pavyzdys ir tobulo atsivertimo. Jam nėra autoritetų tarp žmonių, jis bijojo ir vis tiek skelbė ir ne šiaip skelbė, bet kėlė sumaištį ir žmonėse ir valdžioje. Įkūręs bendruomenes, nenurimo, ėjo ratu ir stiprino ir barė .. Jūs pasiskaitykite Pauliaus laiškus, tai žydas rašantis broliams krikščionims ištisai Šv. Toros eilutėmis, bet persmelktomis tikėjimu Kristaus meile. Jis vienu ypu sulygina mus su žydais ir mes jau nebe pagonys, nebe tie šunyčiai..

“Rom 321 Bet dabar be įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų. 22 Tai Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, 23 nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, 24 o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo 25 Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, jo kraujo galia, veikiančia per tikėjimą. Jis norėjo parodyti savo teisumą tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau, 26 dieviškojo kantrumo laikais, ir norėjo parodyti savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir nuteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.”

Ir mes jau esame Dangaus Karalystės dalininkai! Tai ką čia mums blogai?
Taip jis nėra vienas iš dvylikos, tačiau Šv. Dvasios galia jis pastatytas šalia jų ir neveltui vadinamas tautų apaštalu.  
Kataliku bažnyčia yra apaštališka bažnyčia, su hierarchija Romoje, kurios viršūnėje Šv. Petro (apaštalo) įpėdinis. Ji bus apaštališka ir tada, jei Popiežius pasitrauks į Aleksandriją.
Apaštališka yra ir stačiatikių bažnyčia nors nėra aiškių įrodymų, kad prie jos įkūrimo prisidėjo bent vienas apaštalas.
Apaštališka yra ir protestantų bažnyčia su visomis šakomis, nors čia apie apaštalų įdirbį negalima diskutuoti visai.
Apaštališkos yra Sirų, Koptų, Armėnų ir panašios bažnyčios.
Apaštališka nes laikosi apaštalų tikėjimo

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

Katalikų Bažnyčios Katekizmas

IV. Bažnyčia yra apaštalinė

857  Bažnyčia yra apaštalinė, nes pastatyta ant apaštalų pamato, ir tai trejopa prasme:

— ji buvo pastatyta ir stovi ant „apaštalų [...] pamato“ (Ef 2, 20368), ant paties Kristaus išrinktų ir pasiųstų liudytojų;369

— joje gyvenančios Dvasios padedama, ji saugo ir perduoda apaštalų mokslą,370 brangų jų tikėjimo palikimą ir iš jų išgirstus sveikus pamokymus;371

— ją ir toliau, iki pat Kristaus sugrįžimo, moko, šventina ir jai vadovauja apaštalai per tuos asmenis, kurie perima jų ganytojiškas pareigas, tai yra per vyskupų kolegiją; ši, „kunigų padedama, veikia vienybėje su Petro įpėdiniu, vyriausiuoju Bažnyčios ganytoju“:372

Amžinasis Tėve, Tu nepalieki savo kaimenės, bet per šventuosius apaštalus visuomet ją saugai, ir nuolat ją tvarko ganytojai, kuriuos Tu paskyrei savo Sūnaus darbo tęsėjais.373

APAŠTALŲ PASIUNTINYBĖ

858  Jėzus yra Tėvo siųstasis. Savo tarnystės pradžioje Jis „pasišaukė, kuriuos pats norėjo [...]. Ir Jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio“ (Mk 3, 13–14). Nuo to laiko jie bus „pasiuntiniai“ (tai reiškia graikų kalbos žodis apostoloi). Juose Jėzus tęsia savo misiją: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21).374 Jų tarnystė yra Jo pasiuntinybės tęsinys: „Kas jus priima, tas mane priima“, pasakė Jis Dvylikai (Mt 10, 40).375

859  Jėzus įjungia juos į siuntimą, gautą iš Tėvo: kaip „Sūnus nieko negali daryti iš savęs“ (Jn 5, 19. 30), bet viską gauna iš Tėvo, kuris Jį siuntė, taip ir tie, kuriuos siunčia Jėzus, negali nieko daryti be Jo,376 iš kurio yra gavę siuntimą ir galią pasiuntinybei vykdyti. Taigi Kristaus apaštalai žino, kad yra Dievo skirti „Naujosios Sandoros tarnais“ (2 Kor 3, 6), „Dievo tarnais“ (2 Kor 6, 4), einančiais „Kristaus vietoj pasiuntinių pareigas“ (2 Kor 5, 20), „Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais“ (1 Kor 4, 1).

860  Apaštalams buvo pavesta niekam neperduodama užduotis: būti rinktiniais Viešpaties prisikėlimo liudytojais ir Bažnyčios pamatu. Bet iš to kyla ir jų užduoties tęstinumas. Kristus jiems pažadėjo pasilikti su jais iki pasaulio pabaigos.377 „Ta dieviškoji, apaštalams Kristaus patikėta pasiuntinybė tęsis iki pasaulio pabaigos, nes Evangelija, kurią jie turi skelbti, visais laikais esti viso Bažnyčios gyvenimo pagrindas. Todėl apaštalai [...] pasirūpino palikti įpėdinius.“378

VYSKUPAI – APAŠTALŲ ĮPĖDINIAI

861  „Kad jiems patikėtoji pasiuntinybė būtų tęsiama ir po jų mirties, apaštalai tartum testamentu įpareigojo savo tiesioginius bendradarbius tobulinti ir stiprinti pradėtąjį darbą; jie liepė jiems rūpintis visa kaimene, kuriai Šventoji Dvasia juos paskyrė, kad ganytų Dievo Bažnyčią. Taip apaštalai suteikė įgaliojimus tiems vyrams ir patvarkė, kad, šiems mirus, jų tarnystę perimtų kiti patikimi vyrai.“379

862  „Kaip visais laikais galioja Viešpaties asmeniškai Petrui, pirmajam iš apaštalų, suteiktos ir jo įpėdiniams perduotinos pareigos, taip galioja ir apaštalų pareiga ganyti Bažnyčią; nepaliaujamai turi tai daryti įšventintieji vyskupai.“ Dėl to Bažnyčia moko, kad „vyskupai, kaip Bažnyčios ganytojai, Dievo patvarkymu yra apaštalų įpėdiniai; kas jų klauso, Kristaus klauso, o kas juos niekina, niekina Kristų ir Tą, kuris Kristų siuntė.“380

APAŠTALAVIMAS

863  Visa Bažnyčia yra apaštalinė ta prasme, kad ji per šv. Petro ir apaštalų įpėdinius, tikėjimo ir gyvenimo bendryste išsaugo ryšį su savo pradžia.Visa Bažnyčia yra apaštalinė ir ta prasme, kad ji yra „siųsta“ į visą pasaulį; visi Bažnyčios nariai, nors ir skirtingais būdais, dalyvauja toje pasiuntinybėje. „Krikščioniškasis pašaukimas savo prigimtimi yra ir pašaukimas apaštalauti.“ „Apaštalavimu“ vadinama „visokia mistinio kūno veikla“, kuria siekiama „visoje žemėje skleisti Kristaus karalystę“.381

864  „Tėvo siųstasis Kristus yra viso Bažnyčios apaštalavimo versmė ir pradžia“; tad aišku, kad tiek įšventintųjų, tiek pasauliečių „apaštalavimo vaisingumas priklauso nuo jų gyvybingos vienybės su Kristumi.“382 Pagal pašaukimus, laiko reikalavimus, įvairias Šventosios Dvasios dovanas yra ir įvairiausių apaštalavimo formų. Tačiau meilė, pirmiausia semiama iš Eucharistijos, visada „yra viso apaštalavimo siela“.383

865  Gilia ir nekintama prasme ta pati Bažnyčia yra viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė, nes joje jau yra ir laikų pabaigoje bus atbaigta „dangaus karalystė“, „Dievo karalystė“.384 Ji pasirodė Kristaus asmenyje ir slėpiningai plinta širdyse tų žmonių, kurie yra tapę Jo nariais, kol su laiku bus galutinai apreikšta visoje pilnatvėje. Tada visi Kristaus atpirktieji, tapę Jame šventi ir nesutepti Dievo akivaizdoje, iš Jo grynos meilės,385 bus suburti kaip vienintelė Dievo tauta, „Avinėlio Sužadėtinė“386, „šventasis miestas, Jeruzalė, nužengianti iš dangaus, nuo Dievo, žėrinti Dievo šlove“387; o „miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai“ (Apr 21, 14).

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...