Question

Sveiki, nebematau prasmės gyventi. Dažnai aplankydavo neigiamos mintys ir emocijos, gyvenau nelaimingą gyvenimą, kuriame vis kažko trūko. Radau jėgų tą gyvenimą pakeisti ir eiti pirmyn. Atrodo viskas buvo pasidarę geriau. Susiradau vaikiną, kuris mane labai myli, susiradau naują darbą, naują gyvenamąją vietą. Tačiau gyvenimas vėl smogė su didžiuliu skausmu. Pirmąją darbo dieną mirė mano senelis, kuris man buvo lyg tėvas. Patyriau tikrai stiprų sukrėtimą. Nuo tos dienos praradau gyvenimo džiaugsmą, dažnai būnu liūdna. Tiesiog nebematau prasmės gyventi. Kam gyventi jei visi jau žinome kokia pabaiga mūsų laukia, mes visi anksčiau ar vėliau mirsime. Nebesijaučiu stipri, nebenoriu, kad mane kas mylėtų, nebenoriu gyventi... Noriu mesti darbą, noriu palikti savo vaikiną, nors ir žinau, kad jį labai įskaudinčiau. Per mane žmonės kenčia, nors ir netyčia visai nenorėdama sugebu kitus įskaudinti, todėl manau, kad visiem būtų tik geriau jei manęs nebeliktų. O jei kažkam ir būtų skaudu tai jie susiataikytų su mano netektim. Kreipiuosi į Jus pagalbos, patarimo. Nors iš tiesų net nežinau ar man jis vis dar reikalingas.

Comments

Mano gyvenime buvo, jog padariau vieną iš rimtesnių sprendimų ir tą pačią dieną sužinojau, jog mirė močiutė. Tai sukrėtė ir kėlė abejones dėl sprendimo, bet Dievas mane saugojo. Manau, Jis leidžia tuos išbandymus, kad taptume vis tvirtesni tikėjime ir nebūtume blaškomi vėjo.

Answer 1

Apaštalas Paulius yra parašęs: "Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties" (Rom 14, 7-8). Kadangi patys nesame savo gyvenimo šeimininkai, tenka bandyti susivokti, kuo esame ir vardan ko. O esame Dievo pašaukti iš nebūties į gyvenimą, kuris niekada nesibaigs, kaip Dievas niekada nenustos kiekvieno iš mūsų asmeniškai mylėjęs, taip pat ir Jūsų. Esate sukurta pagal Dievo paveikslą, todėl į jį panaši savo išmintimi, laisva valia, kūrybinėmis galiomis, gerumu ir meile. Sukurta tam, kad kartu su Viešpačiu neštumėte jo šviesą į pasaulį. Pati minėjote, kad yra žmonių, kuriems be Jūsų taptų tamsiau, neliktų džiaugsmo. Kai pats Dievas Jus pasišauks iš šio gyvenimo, galėsite jam papasakoti ir parodyti, kiek šviesos į pasaulį atnešėte. Todėl būtent žmogiškame ir krikščioniškame būties pašaukimo suvokime atrandama gyvenimo prasmė ir džiaugsmas, kai savo džiaugsmo, kančios ir viso gyvenimo kaina tampi pasaulyje dieviškos šviesos spindulėliu. Pamąstykite apie tai ir raskite jėgų Kristuje.