Question

Laba diena. Noreciau pasiteirauti del vienos situacijos. Mes esame katalikiska seima. Mus tevai augino tikrais katalikais. Mano brolis nori susieti savo gyvenima su mergina, kuri, kaip paaiskejo, yra protestante. Mes nebuvome pries siu santykiu, taciau suzinojome, kad brolis pradejo lankyti protestantiskas baznycias, klausyti pastoriu pamokslu ir apskritai galvoja pakeisti tikejima. Musu seimai tai yra didziulis sokas ir tevai labai pergyvena. Gal galetumete patarti, kaip mums elgtis ir kaip surasti ramybe? Dekoju is anksto.

Comments

GJK,
ateiciai - nepainiokit protestantu ir protestantu liuteronu (pas liuteronus nera tokiu kaip 'pastoriu', kaip ir pas katalikus ir ortodoksus), nes liuteronai zymiai artimesni katalikams nei kitiems protestantams, o kiti protestantai, tuo labiau neturintys kunigisku sventimu, o tik turintys pastorius, tai jau link sektu, ir kadangi pas beveik visus protestantus nera Eucharistijos, tai jie jau sekta, Eucharistija tikrai yra pas liuteronus. Aisku pas visus protestantus nera ispazinties. O del Eucharistijos Jėzus yra pasakes: "48 Aš esu gyvybės duona.
49 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.
50 O štai ši duona
yra nužengusi iš dangaus,
kad kas ją valgys, nemirtų.
51 Aš esu gyvoji duona,
nužengusi iš dangaus.
Kas valgys šią duoną –
gyvens per amžius.
Duona, kurią aš duosiu,
yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.[i4]
52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ 53 O Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno
ir negersite jo kraujo,
neturėsite savyje gyvybės!
54 Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas turi amžinąjį gyvenimą,
ir aš jį prikelsiu
paskutiniąją dieną.
55 Mano kūnas tikrai yra valgis,
ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas
ir aš gyvenu per Tėvą,
taip ir tas, kuris mane valgo,
gyvens per mane.[i5]
58 Štai duona,
nužengusi iš dangaus!
Ji ne tokia,
kokią protėviai valgė ir mirė.
Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“."(Jn 6, 48-58);
O sita is visu protestantu priima tik liuteronai (gal ir anglikonai, sito nezinau) kiti tikrai atmeta, o jei atmeta Jėzaus Kristaus Mokymą - atmeta Jėzų Kristų, vadinasi tai jau sekta. Nezinoma, kokiai tiksliai denominacijai jusu brolis priklauso, todel yra pateikiami 2 Eucharistijos atmetimo atvejai:
1. Jei megins irodineti, kad Kalvinas sake, kad "tada Kristus tada gali buti ir vartuose", tai pasakykit, kad vartu nieks nevalgo, kad gyentu, juk valgome, kad gyventu kunas, o Kristų valgome, kad dvasia ir kunas gyventu, jokiu vartu nei sienu nevalgome, ir is dangaus ne vartai krito, o mana. Gaila su Kalvinu jau nepadiskutuosi.
2.Jei sakys, kad uzsiimame, mes katalikai "dvasiniu kanibalizmu", paklauskite, kur konkreciai apie "dvasini kanibalizma" yra rasoma Šventajame Rašte (tokio paaiskinimo NERA Biblijoje, nes jie patys sektantai tai isgalvojo). Norint jam padeti, pamokykite ji, remkites Biblija, o svarbiausia, melskites uz ji DangiškajamTėvui.

Answer 1

Toks jau pasaulis, kad va ima visko ir nutinka. Reikalas aiškus ir paprastas, nors ir skausmingas. Tikėjimas nėra rūbų persirengimo kabina. Bet kai jau taip nutinka kur kas svarbiau ieškoti to, kas mus kaip krikščionis vienija, o ne skaldo.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas mums katalikams rašo, kokio gali būti nuodėmės prieš tikėjimą:

2088  Pirmas įsakymas reikalauja stiprinti savo tikėjimą, sumaniai ir budriai jį saugoti ir atmesti visa, kas jam priešinga. Tikėjimui nusidedama įvairiai:

Valingos tikėjimo abejonės jo nebepaiso arba atsisako laikyti tiesa, ką Dievas yra apreiškęs ir Bažnyčia nurodo tikėti. Nevalingai abejojantis žmogus yra neryžtingas tikėti, vengia įveikti priekaištus tikėjimui arba jaučia neaiškaus tikėjimo keliamą nerimą. Sąmoningai palaikomas abejojimas gali visai aptemdyti dvasią.

2089  Netikėjimas yra apreikštosios tiesos nepaisymas arba valingas atsisakymas jai pritarti. „Erezija yra pakrikštyto žmogaus atkaklus bet kurios dievišku ir katalikišku tikėjimu tikėtinos tiesos neigimas arba atkaklus abejojimas tokia tiesa. Apostazė yra visiškas krikščionių tikėjimo atmetimas. Schizma yra atsisakymas pripažinti savo pavaldumą Popiežiui arba bendrystę su jam pavaldžiais Bažnyčios nariais."

Taigi, Jūsų brolis apsisprendęs praktikuoti tikėjimą protestantiškoje bendruomenėje negalėtų būti krikštatėviu katalikų krikšto apeigose, negalėtų gauti nuodėmių išrišimo ir priimti šv. Komunijos. 

Radikalu? Bet teisinga. Aišku, jei vis tik santuoka būtų laiminama katalikų bažnyčioje su pažadu, kad visi vaikai gimę toje santuokoje bus krikštijami ir auklėjami katalikų bažnyčioje, tuomet viskas tvarkoje. 

Ką Jums daryti? Mylėti savo brolį ir jo būsimą žmoną. Greičiausiai nesuklysiu teigdamas, teigdamas, jog didžiausia baimė dėl aplinkinių reakcijos ir komentarų, kad kaip čia taip gavosi ir pan. Ramiai tik dėl visų komentarų. Kai pradedam Dievo mažiau bijoti, nei žmonių, kai pastarųjų nuomonė ir geras atrodymas Jų akyse turi pirmumo teisę, tuomet verta taqip pat susimąstyti kaip iš tikrųjų aš tikiu ir pasitikiu Dievu. 

Tikrai nenoriu Jūsų įžeisti ir padėkoti už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai. Tegul pasitikėjimas Dievo Gailestingumu padės priimti ir gerbti brolio apsisprendimą. O neužsičiaupiantys žmonės tegul tampa panašūs į patarlę: "Šunys loja, karavanas eina".