GJK,
"6 pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, vieno kūno nariai ir dalininkai pažado Kristuje Jėzuje per Evangeliją."(Ef 3, 6)
"Izraelis ne visiškai atstumtas
1 Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą?! Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties.[i1] 2 Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš seno yra pasirinkęs. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Dievui Izraeliu: 3 Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės. 4 O kaip skamba Dievo atsakymas? Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį. 5 Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis. 6 Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.
7 Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo, 8 kaip parašyta:
Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią,
kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.
9 Ir Dovydas sako:
Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais,
suklupimo pinklėmis ir atpildu.
10 Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų,
ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.
Būsimasis atsivertimas
11 Tad aš klausiu: ar izraelitai taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas. 12 Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius – pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!
13 Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę: 14 galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. 15 Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?
Izraelitai lieka išrinktoji tauta
16 Jei pirmkepė duona šventa, tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.[i2] 17 Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku,[i3] 18 tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. 19 Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?“ 20 Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok! 21 Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs? 22 Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas! 23 Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti. 24 Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje." (Rom 11, 1-24)
