GJK,
Tai nėra Dievo dovana, nes:
"16 Kartą einančius į maldos vietą mus pasitiko viena tarnaitė, turinti spėjimo dvasią. Spėdama ji daug uždirbdavo savo šeimininkams. 17 Ji ėmė sekti paskui Paulių ir mus, šaukdama: „Šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia jums išganymo kelią“. 18 Taip ji darė daugelį dienų. Neapsikęsdamas Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: „Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau iš jos išeiti“. Ir dvasia tučtuojau pasišalino.
19 Pamatę, jog pasipelnymo viltys žlugusios, šeimininkai sugriebė Paulių ir Silą ir nutempė į miesto aikštę pas vyresnybę. 20 Nuvedę pas pretorius, jie tarė: „Šitie žmonės mūsų mieste kelia sąmyšį. Jie yra žydai 21 ir skelbia papročius, kurių mums, romėnams, nevalia nei priimti, nei laikytis“. 22 Prieš juos susibūrė minia. Tuomet pretoriai perplėšė jų palaidines ir įsakė juos nuplakti rykštėmis. 23 Smarkiai nuplakdinę, įmetė juos į kalėjimą, liepdami viršininkui rūpestingai sergėti.[i5] 24 Gavęs tokį įsakymą, viršininkas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas iš atsargumo įtvėrė į šiekštą."(Apd 16, 19-24)
O dovanos iš Dievo, tai dovanos iš Šventosios Dvasios:
"6 Turime įvairių dovanų, nelygu kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; 7 kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, 8 kas paraginti – tegul ragina; kas dovaną šelpti – tegul šelpia dosniai, kas vadovauti – tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu."(Rom 12, 6-8);
"4 Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. 5 Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. 6 Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. 7 Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. 8 Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, 9 kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, 10 kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. 11 Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka." (1 Kor 12, 4-12);
"Charizmų laipsniai
1 Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo. 2 Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; juk niekas jo nesupranta, jis Dvasioje kalba paslaptingus dalykus. 3 O kas pranašauja, tas sako žmonėms pamokymus, paskatinimo bei paguodos žodžius. 4 Kas kalba kalbomis, pats save tobulina, o kas pranašauja – ugdo Bažnyčią. 5 Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte. Kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, ugdydamas Bažnyčią.
6 Broliai, jei aš imčiau ir ateičiau pas jus kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu jums neskelbčiau apreiškimo, mokslo, pranašystės ar pamokymo? 7 Taip pat jei negyvi instrumentai, skleidžiantys garsus, pavyzdžiui, fleita ar kanklės, neskambėtų skirtingai, iš ko pažintume, kuo griežiama ar skambinama? 8 Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas rengtųsi į mūšį? 9 Tas pat ir su jumis. Jei, kalbėdami kalbomis, netarsite aiškių žodžiu, kaipgi bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams! 10 Kas žino, kiek esama įvairių kalbų pasaulyje, tačiau nėra bereikšmės kalbos. 11 Tad jei aš nesuvoksiu kalbos reikšmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas man bus svetimšalis. 12 Taigi ir jūs, uoliai ieškantys Dvasios dovanų, siekite jų gausos Bažnyčiai ugdyti.
13 Todėl kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų ir aiškinti. 14 Jei meldžiuosi kalba, meldžiasi tik mano dvasia, o protas lieka bevaisis. 15 Ką daryti? Aš melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu. 16 Jei tu šlovini dvasia, kaipgi tavo padėkos maldai pridurs „amen“ pašalinis, kuris nesupranta, ką tu kalbi? 17 Gal tu ir gražiai dėkoji, bet kitam iš to nėra naudos. 18 Dėkui Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus, 19 vis dėlto bendruomenės susirinkime verčiau ištarsiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.
Praktiški nurodymai
20 Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu – subrendę žmonės. 21 Įstatyme parašyta: Šitai tautai aš kalbėsiu svetimomis kalbomis, svetimųjų lūpomis, bet ir tuomet jie nepaklausys manęs, – sako Viešpats.
22 Vadinasi, kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašystė skirta ne netikintiems, bet tikintiems. 23 Juk jei susirinktų visa bendruomenė ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų pašaliniai ar netikintys, – argi jie nepasakytų, kad jūs išėję iš proto?
24 Jeigu visi pranašautų ir įeitų koks pašalinis ar netikintis, jis būtų visų įspėtas ir visų apkaltintas. 25 Jo širdies slėpiniai taptų atverti, ir jis, puolęs veidu žemėn, pašlovintų Dievą ir išpažintų, jog Dievas iš tiesų yra jumyse.
26 Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi ar giedojimo dovaną, ar pamokymą, ar apreiškimą, ar kalbą, ar aiškinimą. Tegul viskas bus daroma ugdymui. 27 Jei kas gali kalbėti kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, ir pakaitomis, o vienas tegul aiškina. 28 Jeigu nėra aiškintojo, tegul kalbėtojas bendruomenėje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui. 29 Iš pranašų tegul kalba du ar trys, o kiti tegul apsvarsto. 30 Bet jei kitam sėdinčiam užeina apreiškimas, pirmesnysis tegul nutyla. 31 Juk jūs galite po vieną visi pranašauti, kad visi pasimokytų ir pasiragintų. 32 Pranašų dvasinės dovanos yra pranašams klusnios, 33 nes Dievas nėra sumaišties, bet santarvės Dievas.
Kaip visose šventųjų bendruomenėse, 34 moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama, jos turi būti klusnios, kaip skelbia įstatymas. 35 Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes moteriai negražu kalbėti bendruomenės susirinkime.
36 Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? ar tik jus vienus pasiekė? 37 Jei kas tariasi esąs pranašas ar Dvasios įkvėptas žmogus, tas turi pripažinti, jog tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymas. 38 O jei kas šito nenori pripažinti, pats nebus pripažintas.
39 Taigi, mano broliai, siekite pranašystės dovanos, tačiau nedrauskite kalbėti kalbomis. 40 Tiktai viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai."(1 Kor 14 1-40);
"15 Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. 16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. 17 Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, 18 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. 19 Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. 20 O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo."(Mk 16, 15-20).
