garbe dievui tevui noreciau paklausti jei mama sutinka krikstyti o tevelis ne ar galima pakrikstyti vaika.tevas kategoriskai pries .o man mociutei sirdis plysta patarkit ka daryt ?dekoju sudievu

Paklausė anonimas Birželio 20, 2012 Tema: Krikštas

Atsakymų: 1

Atsakė bralgis Birželio 21, 2012

um.... nelaikykite to atsakymu. tikiuosi kas nors iš kunigų atrašys "normaliai", o tai kas bus pasakyta šičia telieka "pasvarstymų" lygmeny.

aš tikrai sutinku ir vertinu troškimą dalintis tuo tikėjimu, kurį Jūs išpažįstate. manau, kad iš tiesų kiekvienas katalikas yra pašauktas savąjį tikėjimą liudyti ir į jį kviesti kiekvieną kuris sutinka klausytis.

tačiau taip pat negalima nutylėti ir kitos viso šito reikalo pusės - tikėjimo neįmanoma liudyti be meilės. vos tik nukrypstame nuo meilės kelio - visas mūsų liudijimas griūna ir mes - katalikai - tampame diktatoriais...

kad ir kaip būtų keista - tarp šių dviejų kraštutinumų atstumas ne toks jau ir didelis.

pvz. kad ir konkrečiu Jūsų atveju - meilės kelias būtų gerbti ir labai atidžiai įsiklausyti į Jūsų vaiko ir jo sutuoktinio(-ės) apsisprendimus. jie yra suaugę žmonės. ir jų laisvas apsisprendimas turi būti gerbiamas. kitaip - nesvarbu ar iš katalikiškų paskatų, ar iš kokių nors kitokių - sprendimai kurie jiems bus gudrumu ar prievarta primetami - bus nepagarbūs jų atžvilgiu...

socialistai juk irgi buvo įsitikinę, kad siūlo tamsuoliams ir neišsilavinusiems tai kas jiems geriausia. tačiau kai pradėjo tai primetinėti jėga, įvyko tragedija... atsargiai - vos tik imame primetinėti savo nuostatas kitiems, mes krypstame būtent į tą - diktatūros - pusę.

Krikštas kaip toks tikrai nėra vien tik vandens užpylimas vaikeliui ant galvos, nutildant prieštaraujantį tėvą, "pagarsinant" pritariančią mamą, kad ji užpildytų ir tėvo nuomonei skirtą erdvę, ir tada džiaugiantis, kad "anūkas sutvarkytas".

dar kartą noriu pasakyti, kad tikrai gerbiu šį Jūsų troškimą ir norą.

tačiau... argi galite pasakyti, kad žinote kokį kelią Dievas yra paruošęs tam vaikeliui? kada Dievas numatęs padovanoti jam tikėjimą per Krikštą?

kad Jūs to norite - akivaizdu. tačiau ką yra numačiusi Dievo Išmintis, kuri toli pranoksta mūsų sumanymus ir įžvalgas?

taip - sunku pasitikėti Dievu - kad Jis saugos vaikelį ir jį globos net ir tada jei jis liks nepakrikštytas šiemet ar kitamet. tačiau aš beveik galiu garantuoti, kad jei situacija tikrai yra tokia kaip Jūs ją apibūdinote, tada kantrybė ir laukimas, kol tėtis pakeis savo požiūrį, bus žymiai labiau "pagal" Dievo valią, nei kietas ėjimas pagal raidę...

pabandykite įsijausti į tėčio situaciją. kaip jis mąsto? - "tai mano vaikas, ir kažkas prie jo lenda, kažką jame keičia, įrašo jame neišdildomą krikšto žymę ir t.t. Aš esu jo tėvas, ir aš jį saugau nuo visko kas man atrodo jam esant nenaudinga ar pavojinga, o dabar kažkas kišasi į mano šeimą, į mano vaiko gyvenimą ir bruka čia savo nuomones".

vyrams tokia situacija ypač sudėtinga... nes viena vertus šiuo metu jie apskritai yra vis labiau išstumiami į silpnųjų ir "globojamųjų" poziciją (o tai savaime šiek tiek prieštarauja iniciatyviai vyro prigimčiai), kita vertus jų nuomonės vis mažiau paisoma, nes moterys spręsdamos sugeba įvertinti daugiau aspektų, jau nekalbant apie jų intuicijos dovaną...

taip ir šičia - Jūs matote tarsi toliau, priedo už nugaros turite savo gyvenimo patirtį kuri rodo Jūsų sprendimo teisingumą. tačiau.... tai ne Jūsų vaikas. ir ne Jūsų šeima. pagarba ir meilė naujųjų tėvų sprendimams yra pats pirmiausias Jūsų pašaukimas.

ir net jei Dievas yra numatęs tam vaikeliui krikšto dovaną tik kai jis bus penkiasdešmties metų - bus protingiau paklusti Jo valiai, negu eiti pagal "savo išmintį".

matote... krikštas yra labai stiprus įvykis. ir jis "nesibaigia" su krikšto dienos vakaru... prieštaraujančiam tėvui vaiko krikštas gali tapti vos ne kaip kokia tatuiruotė, kurią prieš jo valią padarė jo vaikui. ta žymė lieka ilgam. ir jei ten tikrai yra prieštara, tai tas palies ir tolesnį šeimos gyvenimą...

žodžiu - Jūs norite teisingo dalyko, tačiau labai panašu, kad trokštate to neteisingu laiku.

laukite. prašykite sau kantrybės ir melskite vaikelio tėvui susitikimo su Kristumi. saugokitės, kad neužimtumėte Dievo vietos :) atsivertimą dovanoja Šventoji Dvasia, o ne mama ar uošvienė :))) mūsų gi pašaukimas - melsti bei užtarti, atidžiai žvelgiant ką Dievas daro ir kurlink Jis "juda".

juk nelinkėtume jokiai šeimai, kad joje kūdikis gimtų į nesutariančių tėvų glėbį, kur vienas jo trokšta, o kitas jo nenori... Krikštas - tai naujos gyvybės dovana vaikeliui. jei ji pagimdoma į prieštaraujančių tėvų glėbį - pasekmės bus labai panašios kaip ir su vaikelio gimimu...

tad reikėtų prašyti Viešpaties, kad veiktų Jis, o ne mes, kad ir kaip teisingi mums atrodytų mūsų sumanymai. juk sakome: "teesie Tavo Valia".

o kokia Jo (ne Jūsų) Valia toje šeimoje apie kurią mes kalbame?

argi Deivas nemyli vaikelio tėvo? argi Jis negerbia jo apsisprendimo tikėjimo atžvilgiu? argi Jis, būdamas Visagalis, imasi per prievartą jį "įtikinti"? ... jei to nedaro Jis - Visažinis ir Visagalis, - gal tada susilaikykime ir mes, kurie nei tobulai žinome, nei tobulai galime...

tikrai suprantu Jūsų sopulį... žinote, menkai ką gali kiaušinis vištai patart. tačiau, patikėkite, esu matęs ne vieną nusivylusią močiutę, kuri savo laiku pritrūkusi kantrybės pasielgė "kietai" pagal savo supratimą... pasitikėkite Dievu! Jis mato Jūsų troškimą, Jis mato tą vaikelį ir jo tėvus. Jis turi sumanymą tai šeimai, ją saugo ir globoja. duokite Dievui laiko - ir pamatysite - Jis laimės didesnių pergalių, negu mes galėtume numanyti.

maldoje kartu su Jumis.

+

Užduoti Klausimą

Temos


...