Kodėl man taip atsitiko? Ar Krikščionybė tikrasis kelias link Dievo ir kaip sustiprinti tikėjimą kuris toks nusilpęs

Paklausė Karolina Gruodžio 12, 2020 Tema: Religija
Sveiki, noriu jums papasakoti istoriją apie savo tikėjimą. Taigi, nuo vaikystės visada tikėdavau Dievu, jam melsdavausi, dėkodavau ir pan., Gyvenime, savo tikėjimu nebūčiau suabejojusi, bet vieną kartą atsitiko taip, kad susidomėjau visai kita religija (kultu) rytų filosofija (krišnaitų) labai daug tuom domėjausi, paskui net įsigyjau maldos karoliukus ir kartojau mantras (meditavau) labai daug skaičiau apie reinkarnacijas, apie šį gyvenimą, jo tikslą, pagal jų filosofiją. Man iš pradžių taip buvo įdomu, gera, atrodė, kad tai visiška tiesa, man jau net Krikščionybė "nublanko", nes man taip atrodė kad krišnos kelias pats teisingiausias ir jame yra tikra ir aiški tiesa... medituodavau su didelėmis pertraukomis visaip būdavo.. bet labai, labai daug tuo krišnos keliu domėjausi... praėjo daug laiko, po kiek laiko tarsi norėdavau kartoti mantras, po ilgos pertraukos jau išvis nieko nebenorėdavau... Visai pasidariau kitoks žmogus nei saves nebeatpažindavau... Paskui, dar po kiek laiko nebesupratau išvis kokiu keliu man eiti... Nes krišnos kelias tarsi mane "laikė", nepaleido, gal jaučiausi nuo jo priklausoma arba man nuo jo pasidarė dar tik sunkiau, paskui po ilgos pertraukos vėl bandžiau kartoti mantras (medituoti) Būdavo tokių momentų kai nieko nebenorėdavau... tai va, visokių daug tokių išgyvenimų buvo ir beveik praėjo metai kaip tikrai norėjau nebeeiti tuo keliu. Bet man neįšėjo pasitraukti "nežinau kaip mane tos mantros paveikė" bet jaučiausi turbūt priklausoma, man buvo sunku... Bet atėjo viena diena, kai atsisėdau ant žemės nuošalioje vietoje (gamtoje) susijėmiau. Praėjau melstis Dievui, atsiprašiau jo, prašiau Dievo atleidimo ir paprašiau jo KAD JIS MANE IŠTRAUKTŲ IŠ VISO ŠIO DALYKO, norėjau grįžti į tikrąjį savo kelią, tikėjimą, to Dievo nuoširdžiai net su ašaromis prašiau... Tai po kiek laiko, aš pamiršau tą krišnos kelią ir dingo susidomėjimas, norėjau grįžti vėl tik į savo tikėjimą jį gilinti ir stiprinti (nes jis buvo silpnas, sugadintas nebe toks kokį turėjau iš pradžių: tvirtą ir stiprų. Paskui dar po kiek laiko išmečiau visus daiktus kuriuos turėjau: maldos karoliukus, krišnaitų knygas ir krišnos paveiksliukus) viskuom atsikračiau ir nuo to laiko aš jau esu laisva ir nuo tada aš jau nebemedituoju, nebesidomiu tais dalykais... šiuo metu bandau gilinti savo tikėjimą ir jį stiprinti. Ir turėti ryšį su Dievu.
Kaip manote, kodėl man taip nutiko? (Aš nebeabejoju savo tikėjimu) bet ar Krikščionybė tikrai yra tikrasis kelias link Dievo? Gerai, kad ten nepasilikau?

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas Sausio 12
Dėkokit Dievui kad taip nutiko. Jūsų išgyventa patirtis tik paliudijo, krikščionybėje esant Gyvąjį Dievą. Jei dar to nesate atlikusi, rekomenduoju pasiruošti ir atlikti išpažintį
Užduoti Klausimą

Temos


...