O gal čia "puikybe"?

Paklausė kalnietis Birželio 7 Tema: Visi kiti
Nebežinau aš kaip gyventi.. Pasakykit, prašau. O gal tai "puikybe" kad gyvenu vienas... Gal, netgi specialiai, bandau laikytis Dievo įsakymu, kai aplinkui velnynas...  Kai paprasčiau yra nusipirkus šampano ir vodkes litrą susipažinti su nauja drauge. Kaip, kad "manoji" pasielgė... Bet aš nebenoriu verstis į gyvulį.. O širdis plyšta... Jau aplinkui šnibždasi, kad aš "pdrs" .. Man iš jų juokas ima, o viduje kenčiu... Vien tik vaikai- mano džiaugsmas.Gal aš čia kažką sau įrodinėju, gal, paprasčiau būtų gyventi šio pasaulio gyvenimą? Nors ką čia begyvensi... Aš jaučiu, kad nebeilgai beliko.. Ir "specialiai" leisiu, kad mane nužudytų.. Tegul "Ji" džiaugiasi... Bet ar verta tokia auka? Nežinau kaip pasielgti. O gal iškapoti juos visus naxrien, kai atvažiuos. Bet tai jau būtų didelis "griekas". Senai buvo iškeltas toks klausimas, dar prieš Kristų "Kodėl blogiems gyvenasi geriau...?" Pasakykit dar, prašau.. Gal parašyti laišką vaikams, kad užaugę perskaitytų, kaip viskas buvo iš tikrųjų.. Kaip aš juos mylėjau. Bet Jie jau bus dideli, turės savo gyvenimus, šiame pasaulyje.. Nesuprantu kas čia su manim yra.. Kiek peržiūriu savo gyvenimą, visad gyvenau "puikybeje". Ir "dabartį" priimu kaip bausmę... Bet ar laikytis "Dievo Įsakymų" nėra "puikybe".? . Kai aplinkui visi linksminasi, o "tu" specialiai "Ne". Trys metai, kai gyvenu vienas, vienkiemyje.. Ramybėje. Nors kokia ta ramybė. Vienuoliai visą gyvenimą pragyvena ir tai sako, kad džiaugsmo ir ramybės nepatyrė. Vakar važiavau dukrytę pasiimti savaitgaliui... O mamyte visa išsidabinusi, verda cepelinus, laukia draugo... Ir vėl prabudo mano "puikybe". Pasirodo aš ją vis tebemyliu. Daug prirašiau..Senai su niekuom nekalbėjau. Ačiū Jums.

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas B. Lapkričio 5
Jūsų klausimas yra apie tai, ko trūksta Jums, o kiti to nesuteikia. Dvasinis išgijimas ateitų, jei pasistengtumėte ištirti, kiek gėrio turite savyje, kaip tą gėrį išauginti ir kitiems dalinti. Tada taptumėte reikalingu ir mylimu. Kai žmogus prislėgtas ir netenka vilties, nemato prasmės, Jėzus kviečia ateiti pas jį, imti kryžių ir nešti su juo. Kaip neatrodytų keista, tačiau tas kryžius tikrai ne atima, o suteikia jėgų, vilties ir džiaugsmo.
Užduoti Klausimą

Temos


...