Kur buvo Dievas?

Paklausė Viktorija Spalio 29, 2019 Tema: Dievas
Laba diena, užaugau katalikų šeimoje, kuri skiepijo tikėjimą ir pagarbią Dievo baimę, buvau pakrikštyta, priėmiau Komuniją bei Sutvirtinimo sakramentą, bet bręstant ir domintis pasaulio raida man iškilo keli klausimai, kurie ,deja, neduoda ramybės. Pasauliniai karai, pirmasis ir antrasis, nusinešė begales nekaltų, tikinčių žmonių gyvybių, jie neteko galimybės nugyventi gyvenimo, pasiekti tikslų, sukurti šeimų. Tad kodėl Dievas leido tokiam blogiui įsiviešpatauti ir atimti šias nekaltas gyvybes ir kaip ir toliau tikėti Dievu tiems žmonėms, kurie visa tai matė ir išgyveno, o galbūt ir per šį siaubą neteko savo artimųjų? Ar tai išvis nuodemė tiems, kurie dėl to neteko tikėjimo? Labai laukiu ir iškart dėkoju už atsakymą.
Komentavo Ghost Lapkričio 5, 2019
Dievas davė laisvą valią žmogui, tai nelabai jis kišasi į žmogaus veiksmus.
Komentavo Margailė Lapkričio 5, 2019
Jeigu Dievas leido toms visoms nelaimėms įvykti, visa tai nereiškia, kad Jam visi tie įvykiai patiko ir, kad Jis tam pritarė. Juk tas nelaimes sukūrė žmogus, nes juk ne Dievas sukūrė tuos karus, žudynes. O dėl to, jog leido tam įvykt...Dievas žmogui netaiko prievartos. Nes neleisdamas žmogui padaryti kažkokio veiksmo Jis jau turėtų pritaikyt prievartą. O ar prievartoj yra meilės?...nemanau, kad yra. Kita vertus jeigu mes apie Dievo asmenines savybes spręsim vien iš to kas kam kada nutiko, tai tada kaip teisingai nuspręst? Tai taip išeitų, jog tai, jog Dievas leido du pasaulinius karus jau parodo, kad Dievas nejautrus. Bet iš istorijos yra žinoma, kad  žmonijai buvo ir 3 pasaulinio karo grėsmė ir jis neįvyko ir aš iš to galėčiau teigt, jog Dievas yra labai jautrus, nes šitam karui Jis neleido įvykt. Tai kieno tada būtų tiesa? Man atrodo, jog pats geriausias būdas pažinti, koks iš tiesų yra Dievas yra nuoširdus bendravimas su Dievu, malda, kalbantis su Dievu, kaip su geriausiu draugu, išsakant ir rūpesčius ,abejones. Nes lygiai taip pat kaip mes negalime pažinti kito žmogaus su juo nuoširdžiai nepabendravus taip ir Dievo neįmanoma pažinti su juo nuoširdžiai nešnekant. Linkiu Jums stiprybės kovojant dvasinę kovą. Atminkite, jog Dievo gailestingumo negali paneigti, jokia nei buvus, nei esama, nei dar būsianti nelaimė, nes Dievas pats iš savęs yra gailestingumas ir meilė.
Komentavo TomasG Lapkričio 7, 2019
Aisku gal tai ziaurokai skamba ir niekam to nelinkeciau, bet tuos siaubus kurie nutinka zemeje zmogui gal skirta istverti arba pasitikti kankinio mirti kabinantis i Dievo meile ...
Musu visuomene isgeibusi ir fiziniam skausmui istikus puola kaltinti Dieva ir pamirsta kad zeme nera Edeno sodas. Ir pamirsta kad dabartine taika ir ramybes valandos yra iskovotos kazkieno krauju.
Komentavo Keistuolis Lapkričio 28, 2019
Miela Viktorija, Jus aiškiai kankina mąstymo klaidos.

Drąsiai galiu tai teigti, nes panašų samprotavimą pergyvenau ir pats. Tačiau tik tol, kol nesuvokiau, jog Dievas pasaulį atidavė (padovanojo) žmonėms ir liepė jame tvarkytis. Tai liudija Biblija ir kiti raštai.  O tamstai duota  laisvos valios išraišką tariamai yra kiek apriboja „aplinkybių aplinka“ (pasauliu), kurioje randasi žmogus, ir greičiausiai todėl Tamsta pasimeti. Augantis ir bręstantis žmogus (siela) prisitaiko prie „aplinkybių aplinkos“ ir tampa vis tikresnis, toks, koks jis tikrai yra – žmogus nesikeičia. Taigi, ar ta bręstanti siela tikrai yra taip nekalta, kaip Tamsta aprašai, aš rimtai suabejočiau. Nebent Tamsta imiesi teisėjauti, ir turi pakankamai pagrindo priimti galutinius sprendimus, apie nekaltybę. Bet būtent čia, „aplinkybių aplinkoje“ ir paaiškėja, kuris žmogus (siela) siekia gyvenimo ir kūrybos, o kuris žmogus  mėgaujasi griovimu ir per tai demonstruoja tariamą galia. Ir tik čia, „aplinkybių aplinkoje“, galimas veikimas. Apie ką ir sako Jėzus iš Nazareto: „ateina metas, kur niekas nebegali veikti“, gal jau skaitei...

Beje, tamstos požiūris į Dievą yra kiek naivokas, lyg Dievas būtų žmonijos tarnaitė... Ir Tamstos siekimas per formalią priklausomybę nuo religinės krypties (konkrečiu atveju nuo krikščionybės) siekti tikėjimo Dievu, taip pat yra naivokas. Mano galva, pirmiausia reiktų nustoti meluoti sau ir save apgaudinėti, mėginant ko pasiekti naiviais įsipareigojimais. Ir tik širdimi tardama: „na nepažįstu aš Tavęs, bet jei tai ne prieštarauja Tavo valiai, leisk man Tave pažinti“ – gali  tikėti pasiekti Dievo malonę.

O dėl karų, ir prie geriausių norų negaliu įvardinti nei vieno karo, kurį sukėlė Dievas. Pasakaitės apie Dievo įtaką karuose, yra naivus mėginimas paversti Dievą sava tarnaite, kuri net nušluoja priešus mūšio lauke... Dievas dar nesukėlė nei vieno karo! Tai daro žmonės ir jų pakankamai neprotingas supratimas.

O Bohemoje, kurios visi nesąmoningai siekia,
vyrauja dieviška ramybė – tikras gyvenimas.   

Daugiau mano pamąstymų gali rasit Internete adresu:
http://www.elmarkt.de/pasiskaitymui sakau, gal padės...
Komentavo Keistuolis Lapkričio 28, 2019
Nu jūs ir kovotojai! Net Dievo meilę mėginate suprasi kaip karą...

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas B. Sausio 5
Kur buvo Dievas? - pagal vieno garbingo žmogaus pasakymą, jis buvo su visais kenčiančiais ir mirštančiais ir su jais kentėjo.

Kodėl tuos baisumus leido? - Tie, kurie darė ir daro bloga, paprasčiausiai jokio leidimo neprašė, todėl visos tos baisybės vyko ne vien neturint leidimo, bet Dievui draudžiant.

Pagal teisingumo ir priežastingumo dėsnius tikriausiai iš viso neįmanoma paaiškinti kančios pasaulyje problemos, tačiau visada laimi tie, kurie išlieka su Dievu, t.y. patys netampa kankintojais.
Užduoti Klausimą

Temos


...