Question

Noriu paklausti, ar impulsyvi neplanuota  masturbacija neturint gašlių minčių ir nepereinanti į kokį nors kitą nepadorų veiksmą visada yra sunki nuodėmė? Situacija tokia, kad su šiuo įpročiu kovoju jau daug metų. Manau, kad tai mano vaikystėje patirtų psichologinių traumų (mušimo, fizinio išnaudojimo, izoliavimo nuo kitų žmonių) pasekmė. Tuo užsiimu ne siekdamas lytinio pasitenkinimo, bet mechaniškai bandydamas užpildyti vidinę tuštumą, skausmą ir kompensuoti žmogiško santykio, artumo, šilumos stygių. Su šituo įpročiu atkakliai kovoju ir jam nepritariu, bet  vis dar dažnokai neatsilaikau, neretai tai nutinka praėjus vos porai dienų po išpažinties.  Pykstu ant savęs,ir nebežinau, ar esu bevalis, ar čia tiesiog mechaninis įprotis, kurio niekaip neatsikratau. Prašau patarkite, ar kiekvieną kartą taip nusidėjus reikia tai išpažinti?  

Dėkoju.

Comments

Sveiki, manau, kad tai yra nuodeme. Galiu patvirtinti, kad tikrai galima atsisakyti masturbacijos, dazniausiai tai yra valios klausimas. Pirmaisiais menesiais buna labai sunku, bet poto organizmas sugrizta i normalia busena.

Answer 1

Paprastai masturbacija būna sunki nuodėmė, nors kartais dėl sąmoningo pažinimo ar valios suvaržymo gali būti ir lengva. Jei laikysite tai sunkia nuodėme, neapsiriksite.