Norėčiau sužinoti apie pragarą, rojų ir skaistykla. Moderni fizika teigia, jog tai pasakos vaikams. Esu ne vaikas, tad savęs klausiu, o kaip man tikėti tuo ko nėra?

Paklausė anonimas Liepos 3, 2011 Tema: Religija

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Gintaras OFS Liepos 3, 2011

Fizika tuo klausimu negali nieko pasakyti, nes pragaras, skaistykla, dangus (rojus) nėra vietos fizine prasme.

Dažnai šiuo klausimu galbūt esam prisirišę prie "paveiksliukinių" įvaizdžių, kur pragaras vaizduojamas su katilais, velniais, šakėmis... Bažnytiniam mene yra tokie vaizdavimai. Tačiau Švento Rašto pagrindiniai įvykiai, dangus, pragaras būdavo vaizduomai paveiksluose, freskose, vitražuose pirmiausia dėl to, kad daug žmonių senovėje nemokėjo skaityti ir reikėjo kaip nors viską pavaizduoti.

Prie įvaizdžių nereikėtų prisirišti. Augant supratimui turėtų keistis ir mūsų įvazdžiai, kaip augant vaikui tėvai keičia ir jo drabužėlius, nes juos vis išauga. Nevaikštom gi būdami suaugę su kudikių vystiklais. Tad ir tikėjimui bręstant turėtume keisti savo įvaizdžius, kad jie nebūtų ankšti ir netaptų pretekstu atmest paties tikėjimo.


Dangus, pragaras, skaistykla yra labiau būsenos, arba, jei taip galima sakyti, metafizinė vieta. Tiesiog realybė, mūsų žemiško gyvenimo rezultatas, kelionės pabaiga ir amžino pasilikimo su Dievu (rojus), be Dievo (pragaras) būsena, arba nuskaistinimas (skaistykla), kad galėtum gyvenui Dievo akivaizdoje (danguje).

Švetame Rašte yra pasakyta, kad niekas, išvydęs Dievą, negali likti gyvas (pvz. Iš 33,20). Dievui tapus Žmogumi mes įgijom galimybę regęti Dievą "tokį, koks Jis yra" ir likti gyvi (dėka Jėzaus įsikūnijimo ir atpirkimo darbo galime turėti amžinąjį gyvenimą Dievo regėjime). Tačiau yra sąlyga: "Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą" (Jn 3,16)

Tikėjimą galėčiau palyginti taip. Pavyzdžiui, mūsų gyvenimas pasaulyje yra kaip gyvenimas tamsiame rūsyje, kur Jėzus atnešė galimybę turėti Šviesą. Jis pats yra Šviesa. Visiems ateina laikas palikti šį rūsį, šį pasaulį (visi mirsime). Kiekvienam ateina laikas išeiti į lauką, kur yra Šviesa (susitikimas su Dievu po mirties). Tiems, kurie dar gyvendami rūsyje buvo priėmę Kristaus atneštą Šviesą, šis susitikimas su Šviesa po mirties yra palaimingas - jie galės gyventi toje šviesoje ir džiaugtis regėjimu, gyvenimo spalvomis, kurios Šviesoje gražiausiai pasireiškia. Tai pavadinčiau Dangumi, rojaus būsena. Tačiau tiems, kuriems gyvenant tamsiame rūsyje šviesa buvo svetima, jiems išėjus į Šviesą gresia tamsa - apakimo nuo Šviesos tamsa. Ir jie lieka tamsoje amžiams. Tai pavadinčiau Pragaru. Tiems, kuriems šviesa buvo ne svetima tame gyvenimo rūsyje, tačiau jie per mažai jos buvo įsileidę, reikalimgas palaipsnis pripratimas prie Dievo Šviesos. Tai pavadinčiau Skaistykla. Taip, kaip tie Čilėje angliakasiai kai buvo išlaisvinti - jiems buvo duoti juodi akiniai, kad staigiai išvydę šviesą neapaktų. Turbūt matėt reportažus per TV.

Evangelijoje pagal Joną užtat ir sakoma, kad teismo nuosprendis yra šviesa (žr. Jn 3,19)

Šis mano palyginimas nėra tobulas ir nereiktų prie tokio įvaizdžio prisirišti, tačiau gal kam nors jis palengvins Dangaus, Skaistyklos ir Pragaro supratimą ir tikėjimą šios realybės egzistavimu.

Užduoti Klausimą

Temos


...