kunigas kavinėje

Draugavau su netinkamu žmogumi...

Dabar jaučiuos išgyvenanti tikėjimo pavasarį, džiaugiuos, kad Dievas ištraukė mane iš gilaus liūdesio ir nepakeliamų abejonių. Tačiau, vis dar jaučiuos netvirtai vienu klausimu. Su vaikinu išsiskyriau prieš pusmetį. Su juo patyriau didelės nevaldomos aistros, prisipažinsiu, kad nusidėjau skaistumui,bet, ačiū Dievui, lytinių santykių neturėjau. Žvelgiant racionaliai, jis man absoliučiai netiko. Buvo netikintis, linkęs į konfliktus, ignoruojantis mano emocijas ir pastangas. Bet aš taip emociškai prie jo prisirišau, kad jau įsivaizdavau mūsų vestuves, negalėjau pagalvoti, kad galiu gyventi be jo. Tačiau nepaprastai pavargau... Pakriko emocinė sveikata, sumenkėjo savivertė, sukausi tokiame rate: konfliktas-sprendimas-konfliktas-sprendimas. Už mūsų santykius buvau atsakinga tik aš viena. Galų gale, supratau, kad priėjau liepto galą (mes priėjome liepto galą). Išsiskyriau. Skausmas buvo didžiulis, dėka jo grįžau pas Dievą ir supratau kančios vertę. Nepaisant to, liko kažkoks vidinis kaltinimas, kartojimas, kad, jei būčiau stipri asmenybė, būčiau viską iškentusi ir neišsiskyrusi su savo vaikinu, kad nereikia čia žiūrėti savęs, o savo artimą priimti tokį, koks jis yra, nors ir su didžiausiomis ydomis. Nebesuprantu ryšio tarp žmogiškų, geranoriškų santykių su žmonėmis ir santykių draugystėje su vaikinu. Įsivaizduojat, nebesuprantu, neįsisąmoninu, kuo pagrįsta draugystė. Suvokiu tik tai, kad maniškiai santykiai buvo ydingi, todėl ir iškreipė mano požiūrį į sveikus santykius.
paklausė Klausiančioji Spalio 4 Tema: Visi kiti

Atsakymų: 1

Gerai, kad susivokėte situacijoje ir atgavote sielos ramybę. Yra vadinama krikščioniška artimo meilė, kuria mylime kiekvieną žmogų, neatsižvelgiant net į tai, kiek jis būtų doras ar ne, tačiau tai ne jausminė meilė, bet krikščioniška ir bendražmogiška nuostata, kad nuo mūsų buvimo kiekvienam taptų geriau, one blogiau. Tokia meile galite ir toliau mylėti vaikiną, su kuriuo nutraukėte santykius. Kita meilė - tai ta, kuri veda į šeimos sukūrimą, kas yra dviejų žmonių gyvenimų subendrinimas. Šiuo atveju abu asmenys turi būti pajėgūs savo gyvenimus subendrinti, t.y. atiduoti save ir priimti kitą, taip pat būtinai turėti valią šiam tiksliui. Jei žmogus to nesuvokia arba tam nesiryžta, jis negali būti nei vyru, nei žmona, tei tėvu, nei motina, o tarsi augintiniu, kuris už nieką, net save neatsakingas, o tik laukia, ką geresnio gaus. Tokie žmonės gali gerai tikti pramogoms, bet ne šeimai.
atsakė kun. Vytautas B. Lapkričio 10

Temos


Draugai





...